Bene pats lietuviškiausias Briuselio maratonas įveiktas. Na,
tebūnie, ne maratonas, o tik pusmaratonis. Bet argi tai svarbu? Didžioji dalis
lietuviškos žiniasklaidos vis tiek, lyg įsikandusi, laikosi savo, kad bet koks
bėgimas tolygu maratonui. Ir
pūsk nepūtęs tu jiems prieš vėją – rezultatas tas pats. Kai kur užtikau, kad
net spalio 6-ąją, kai aš risnojau Briuselyje savuosius
21097,5 metrus, už mano gimtąjį Kauną su "Gardėsiu" 5 ar 10 km bėgę bendraminčiai Laisvės
alėjoje įveikė maratoną. O juk taip nesunku būtų surasti sinonimų tam –
bėgimas, lenktynės, varžybos ir t.t. Tačiau maratonas juk skamba kur kas
galingiau, nepalyginamai išdidžiau... Na, bet ne apie tai šįkart.
Niekaip
nesugalvojau nuo ko pradėti, tad ši įžanga gavosi tokia nevisai į temą, bet
dabar grįžtu prie reikalo. Prireikė beveik dviejų savaičių, kad susikaupčiau ir
pagaliau sudėliočiau šį įrašą su visais savo įspūdžiais juodu ant balto apie
dešimtą kartą vykusį "Brussels Marathon & Half Marathon 2013". Apsileidimas!
Ne kitaip. Nors gal ir gerai. Antai iškart po renginio rezultatų suvestinėse
radau vienokį savo laiką, o po dienos jis jau buvo viena sekunde geresnis. Tik
ką vėl pasitikrinau, bet mano nusivylimui, jis daugiau nebepakito. O jau buvau
bepradedąs tikėti, kad atsidaręs rezultatų lentelę po kokių metų rasiu džiugią
žinią, jog tilpau į dvi valandas. Juokauju!
Iš tiesų juokauti
nelabai turiu dėl ko, nes mano pirmojo oficialaus pusmaratonio "pasiekimas" daugiau nei kuklus – 2:10:21. Netilpau net į 2 val. 10 min.! Bet pasikartosiu,
ką jau buvau rašęs ankstesniame Ristele.lt įraše: kaip gražiai ir sinchroniškai
atrodo tie skaičiai, ar ne? 2,1,0,2,1... J Pokštauju!
