2013 m. rugpjūčio 12 d., pirmadienis

LT maratonininkių trijulė - trečia pasaulyje

Šis Ristele.lt įrašas - dar vienas, eilinis tinklaraščio rašinėlis, pratęsiantis ankstesnį įrašą "Merginos, pirmyn!" ir jį kiek papildantis. Tuo tarpu žinia, apie kurią šįkart noriu pakalbėti, jau tapo nauju ir išties ryškiu įrašu Lietuvos maratono istorijoje.
Alfredo Pliadžio (LAF) nuotr.
Jei Salomėja Nėris kadaise sakė, kad lakštingala negali nečiulbėti, tai aš manau, jog Diana Lobačevskė negali nesišypsoti. Įveikus 42 km 195 m distanciją veide kone įrėžta baltutėlė šypsena nuo ausies iki ausies, o akys žiba ir švyti. Jei nežinotum, ką ši sportininkė prieš akimirką veikė trasoje, veikiau pamanytum, kad ji tik ką apturėjo atpalaiduojančių SPA procedūrų seansą su masažais ir burbuliuojančiomis voniomis, bet ne maratoną bėgo.

2013 m. rugpjūčio 10 d., šeštadienis

Merginos, pirmyn!

Žinau, kad šiuo metu niekas neskaito, ką aš čia rašau, nes visi prilipę prie TV ekranų stebi, kaip mūsų šaunuolės lietuvaitės plačiomis Maskvos gatvėmis bėga savo tikslo link Pasaulio lengvosios atletikos čempionato maratono rungtyje. Ir tik nesakykite, kad šeštadienį leidžiate kur nors išvertę bambas ar naršydami po parduotuves. Shoping'ams ir kitiems dalykams rasit laiko ir vėliau.

Gražu matyti baltuojančias kepuraites su užrašu "Lietuva" ir tris lietuviškas pavardes tame ne itin gausiame maratonininkių būryje, tiesa? Po pirmų 18 minučių transliacijos režisieriai rodo, kad greičiausiai iš LT trijulės lekia Živilė Balčiūnaitė - bendroje rikiuotėje 26-ta (5 km įveikti per 17:08 min.). 10 km mūsų Coliukė įveikė toje pačioje 26 pozicijoje per 35:14 min. Šauniai! Diana Lobačevskė ir Remalda Kergytė į tarpinių rezultatų lenteles kol kas nepakliūna. Nuo pat starto kol kas be kompromisų pirmauja Italijos rekordininkė Valeria Straneo. Suprantama, tai tik pati pradžia ir daug kas dar tikrai keisis. Vis dar neturiu žalio supratimo apie tokių varžybų strategiją, todėl prognozuoti ar kažką postringauti šiuo klausimu nė nedrįstu.

Stebiuosi pats savimi, kaip greitai pasikeitė susidomėjimas bėgimu. Anksčiau veikiausiai nebūčiau ištvėręs daugiau kaip penkių minučių, o dabar kelias valandas iki starto karštligiškai naršiau internete ir maigiau televizoriaus distancinį pultelį, kad tik atrasčiau tiesioginę transliaciją. Ačiū BBC One ir BBC Two (internete visi piratiniai "eurosport free stream" paslaugų teikėjai kažkodėl, lyg tyčia, šiandien sutartinai neveikė)! Štai, ką reiškia, kai mėgini bėgti pats ir sykiu imi domėtis bėgimo profesionalų pasiekimais.

Kol kas tiek. Bėgikės artėja 15-ojo kilometro žymos link, tad toliau nebesidalinu savo dėmesiu kompiuteriui ir televizoriui. Verčiau koncentruojuosi į "žydrąjį" TV ekraną ir su didžiausiais linkėjimais sakau: Merginos, pirmyn!!!

Po 20 km Ž.Balčiūnaitė - 18 vietoje (1:11:43). Kylam!

Nugalėjo Kenijos stajerė Edna Ngeringwony Kiplagat, finišą pasiekusi per 2:25:44.

Rokiruotė Lietuvos atstovių gretose. Pirmoji finišą pasiekė Diana Lobačevskė! Tyliai ir galingai!

2013 m. rugpjūčio 7 d., trečiadienis

Mėnesio trukmės tinginio "eksperimentas" baigtas!

Tingėti - negarbinga, tingėti - negražu, 
bet ėmiau ir aptingau kažkaip aš pamažu... 

Rodos, šitas vaikų darželio laikų dvieilis taikliausiai apibūdina lygiai keturias savaites, per kurias nė karto (nė vieno sykelio!) neišbėgau kaulų pramankštint. Pasiteisinimų net nemėginu ieškot. Galėčiau dėl to kaltinti viešnagę gimtajame Kaune, kelis kartus su skirtingomis kompanijomis minėtą savo trisdešimtmetį ir to pasekoje suvartotą milžinišką kiekį šašlykų (su jam būdingais atributais), bet visa tai tėra pretekstai be jokio pagrindo. Juk visą sportinę aprangą buvau pasiėmęs su savimi, o ji taip ir liko liūdnai tūnoti kuprinėje. Galiausiai net ir dešinei kojai tekęs smulkus "kosmetinis remontas" nebuvo pakankama priežastis tiek laiko simuliuoti. Taigi esu priverstas pripažinti, kad tai yra ne kas kita, kaip gėdinga tinginystė! Pamenu, mokyklos laikais tokią patologiją juokais vadindavome "šlangitu" (čia veikiausiai kilo nuo posakio apie apsimetinėjimą laistymo žarna).
O jei "šlangitui" paūmėjus nebėgi, tai ką apie bėgimą gali parašyt? Nieko! Antraip tai būtų kažkas panašaus į bandymus prognozuoti orus, nors sinoptikų darbo nė trupučio neišmanau ir vis stebiuosi kolegos Naglio Šulijos sugebėjimais taip įtaigiai kas vakarą "apgaudinėjant" liaudį. Tad ir šiame mano kukliame tinklaraštyje laikinai įsivyravo štilis, trukęs beveik du mėnesius. Tačiau daugiau tylėti nevalia! Priežastys tam yra net kelios: a) aš ir vėl grįžau prie to malonaus risnojimo; b) šiandien maloniai nustebau komentaruose išvydęs kolegų Padugnini ir Saldidruska užklausimus, suprask, ar aš dar gyvas? O taip, Bičiuliai, apkerpėjusi klaviatūra vėl tarška! Grįžau ir, dievaži, daugiau stengsiuos nebeprapult. Kita vertus, smagu, kai kažkas pasigenda. Jausmas, kad esi stebimas, veikia labai efektyviai ir išties motyvuoja.