2013 m. lapkričio 16 d., šeštadienis

Du žingsniai į priekį, vienas - atgal

Dar neseniai galvoje sukosi mintis, kad kitas mano įrašas čia bus persisunkęs pozityvu. Tikėjausi pasidalint džiaugsmais, kaip šauniai man sekasi laikytis disciplinos bėgant ne padrikai, kada papuola, o pagaliau reguliariai.

Deja, tai buvo prieš porą savaičių. Tąkart krykštaut išties turėjau dėl ko, mat po ilgokai trukusio simuliavimo pagaliau suėmiau save į rankas ir sąžiningai vykdžiau užsibrėžtą planą bėgti ne rečiau kaip penkiskart per savaitę. Tokiam risnotojui, kaip aš - tai jau aukštas pasiekimas.

Iš šalies gali pasirodyti keistai, ar ne? Vasarą, kai šilta ir kone iki vidurnakčio šviesu, tokio ryžto neatsirado, o štai tamsiais, vėjuotais rudens vakarais, neretai purškiant lietui ir šaligatvius uždengus storam nukritusių lapų sluoksniui, pradėjau reikštis: "Aš galiu!". Kita vertus, gal vis dėlto geriau dabar nei niekada.

Juolab kad bėgimo aprangos arsenalas spintoje pakankamas ir vėsesniam metų laikui, tad nevalia būtų leisti jai dulkėti. Jei atvirai, tai nerimavau, kad žmona neimtų priekaištaut, kam tiek daug visko reikėjo pirkt, jei vis tiek nenaudoju. Bet laiku susigriebęs užbėgau pretenzijoms už akių. Bėgimas tamsiu paros metu savotiškai žavus, o lengva dulksna ar pro tankius medžius, lyg pro filtrą, nesmarkiai prasikošiantis lietus - irgi tinkamas pakeleivis sukant vis tuos pačius ratus aplink parką. Rodos, tokioje vėsumoje ir oras skaniau kvepia.

Ir štai, dvi smagios savaitės mano disciplinuoto risnojimo baigėsi. Stojo perpus tiek trunkanti tyla. Sakysite, vėl praskydau? Ne, nusiteikimas niekur neišgaravo. Priešingai, su kiekvienu bėgimu jo atsargos net didėjo. Tiesiog teko pristabdyti arklius (tiksliau - tą vieną ąsiliuką) dėl kojose įsimetusio neaiškios kilmės skausmo. Iš pradžių maudė dešinę, po to lyg persimetė kairėn, o galiausiai tuo bjauriu reikalu užsikrėtė abi galinės letenos. Kol nebėgi, rodos, nieko nesijaučia, bet vos tik pradėjus risnot, kad ir kaip palengva, priekinėje kojų dalyje, blauzdų aukštyje ima skaudenti. Internetas visagalis parodė, kad viena labiausiai tikėtinų diagnozių - antkaulių uždegimas. Su juo lyg buvau susidūręs ir kadaise anksčiau, bet ne taip smarkiai, o dabar skausmas jautėsi kur kas rimčiau, tad ir skaitinių apie tai paieškojau kiek akyliau.

Rašoma, kad pagrindinės antkaulių uždegimo ar tiesiog skausmo priežastys gali būti:
a) pernelyg didelis krūvis;
b) per kieta arba staiga pasikeitusi trasos danga;
c) padidėjęs svoris ir silpna pėda;
d) vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas;
e) nusidėvėjusi ar netinkama bėgimo avalynė.

Testas visai nesudėtingas. Taip, mano bėgimų krūvis sąlyginai padidėjo, nes tai dariau dažniau, bet nubėgti atstumai liko tie patys, 7-12 km (vienąsyk dėl skausmo "nusiėmiau" vos po 5 km). Danga, kuria bėgu, išties pasikeitė, tačiau ji ne sukietėjo, o priešingai - ištežo ir sušlapo (gausiai nukritę lapai, gan dažnas lietus ir dėl vietomis kiek pažliugęs suplukto smėlio takas). Svoris laikosi tvirtai ir nei didėja, nei mažėja (o galėtų dar bent truputėlį), o pėdos lyg ir turėjo laiko apsiprasti su nauja veikla, pavadinimu "risnojimas". Vitaminų ir mineralų stengiuos vartoti, bet negaliu garantuot, kad to pakanka. O štai bėgimo bateliai, tikėtina, jau skaičiuoja paskutinius kilometrus iki užtarnautos pensijos - vietomis ėmė matytis nedideli "ventiliacinai plyšiai" sportbačių priekyje.

Prevencijos bei gydymo priemonių pasiūla gan plati: įvairūs tepaliukai, kompresai, kontrastinis (šaltas-karštas) dušas ar vonelės, kompresinis įtvaras arba bintavimas-"teipavimas" ir, žinoma, bent savaitė visiško susilaikymo nuo bėgimo (kažin, ar pastarasis irgi laikomas dorybe?). Manoma, kad pėdos raumenims sustiprinti treniruotės pabaigoje būtų pravartu pabėgioti basomis. Mano atveju blauzdos įtvaras padėdavo tik epizodiškai; kadangi jį turiu tik vieną, o kojas - net dvi, naudos tikėtis buvo beprasmiška. Kontrastinį dušą naudoti ėmiau tik skausmams įsisenėjus, o reikėjo kur kas anksčiau. Tepalus palikau kritiniam atvejui, jei nebegalėčiau nė vaikščioti. Basomis bėgioti jau kiek per šalta. Taigi apsistojau ties ramybės būsena (jokio bėgimo, tik ilgesingas žiūrėjimas, kaip tai daro kiti), o ši per tas septynias dienas jau spėjo įgristi.

Turiu vilties, kad jau šį savaitgalį nelemtai pertraukai ateis galas. Kojų lyg ir nebeskauda, o noras bėgti neduoda ramybės. Gal čia viskas tik į gera? Juolab kad įpusėjus šį įrašą, į duris paskambino siuntų kurjeris. Pristatė savaitės pradžioje internetu pirktą naujų bėgimo batelių porą. Niekur nedingsiu - teks išmėgint. Jau nekantrauju!
Naujos kurpaitės naujiems bėgimams - Saucony ProGrid Ride 5
Pabaigai belieka apibendrinti, kad iš šių savo nuotykių šio bei to išmokau. Pasirodo, jog "disciplinos" sąvoka kur kas platesnė. Tai ne vien reguliarus, bet dar svarbiau - kokybiškas ir techniškas bėgimas, kuomet žiūrima ne tik išbėgto laiko, įveikto atstumo ar pulso dažnumo, tačiau sykiu klausomasi ir kūno bei paisoma jo siunčiamų signalų. Turiu pripažinti, jog žinojau, žinojau aš apie tai, bet kaip tas legendinis girtas traktoristas iš TV laidos "Keliai. Mašinos. Žmonės" galiu tik pasiteisinti: "Aš nieko beveik nebėgau. Vakarais tik biškutį bėgau. Norėjau geresniu bėgiku tapt, bet su sąlyga, kad kojos atsisakė mane nešt, po dešimto karto parėjau namo ir daugiau nebėgau. Taip mane ir pristabdė. Pristabdė ir viskas. Aš paklausiau ir sustojau. <...> Nepažįstu aš tų draugų..."

13 komentarų:

  1. Įrašo pabaiga privertė nusijuokti, super! :) Viskas tikrai į gerą, Tomai. Tokie įvykiai grūdina ir eigoje kompensuoja tą savaitę.
    Abu nykščiai į viršų tiek dėl 5-ių į savaitę, tiek dėl batų ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Blauzdos antkaulio uždegimas - pažįstama trauma. Patyriau kokiais antraisiais bėgiko karjero metais. Pasikonsultavau su vienu ekspertu. Jis pažiūrėjo, kaip trepsiu pėdomis, įtarė, gal per daug smarkiai lapsiu priekine dalimi. Nustatė, kad ne. Ai, sako, tada nuo krūvio. Ir tikrai, patepiau porą savaičių šildomu tepalu, krūvius sumažinau ir greit pamiršau tą bėdą. Ramiai, vienžo!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kai užpuola kokia trauma, tada smagiausias dalykas - planuoti kaip bėgsi, kur bėgsi... Net padus niežti. Ir nenusimink - trauma nėra žingsnis atgal, o tik laikinas sustojimas. Juk kiek daug sužinojai apie traumą, priežastis, t.t.... O būtum sau bėgiojęs ir nieko nežinotum. Remontuokis ir pirmyn!

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ačiū, Bičiuliai! Toks palaikymas iš šalies - tikras dopingas, o svarbiausia, kad jis visiškai teisėtas! :) Gaila, kad kojoms susiremontavus, gerklė nežinia nuo ko sugedo, bet su ja irgi beveik baigta, tad artimiausiomis dienomis jau tikrai bėgsiu!

    AtsakytiPanaikinti
  5. Įtariu neblogai nervus tampo naujieji bėgbačiai :) Kiurkso be darbo blizgantys, kvepiantys, nors pasiusk... :)

    O su gerkle irgi nejuokauk, bus kaip man :/ Hau!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sakyčiau, netgi provokuoja! :) Įžūlūs tie "Saukoniai"... :)
      O ryklė pirmą kartą šitaip man - jokios temperatūros, jokio kaulų sukaliojimo, o vien tik gerklė (ir tai, labiau ne skauda, bet prakalbėt sunku). Laimė, viskas jau tikrai į pabaigą.

      Panaikinti
  6. Antkaulių uždegimas neretai ir pasireiškia tada, kai ženkliai padidėja krūvis. Geriausias vaistas - poilsis ir storesnis batų padas (šitie Saucony, man rodos, turėtų tikti). O šiaip, kaip saldidruska sako - "Kai užpuola kokia trauma, tada smagiausias dalykas - planuoti kaip bėgsi, kur bėgsi". Sėkmės!:)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Sveiki,

    Susidūriau ir aš su šia bėda, ir dar tokiu momentu, kai netrukus mini maratoniuką bėgt laikas, gal galite parekomenduoti kokį tepaliuką konkretų, kuris padėjo, ar kažką? ačiū labai :))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveiki,
      aš konkrečiai naudojau "Capsicam" tepalą. Jis yra šildantis. Taip gerai naktį užkaitina koją, kad net tenka iškišt ją iš po antklodės. :) Sako, kad yra kažkoks kitas, kuri ir šildo ir po to šaldo, bet nebandžiau, todėl nieko apie tai konkrečiai nežinau. Manau, Capsicam'as man patalkino, tačiau, kaip ten sakoma kaskart reklamose: "Prieš vartodami preparatą, būtinai pasitarkite su vaistininku ar gydytoju".
      Sėkmės!

      Panaikinti
  8. Nesąmonė visi tie tepalai. Nesvarbu, peties įtvaras, kaklo įtvaras, blauzdos įtvaras yra gerai. Jie padeda, o šitie Capsicam, Fastumgel - apgaulė.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Mano visos disciplinos ir motyvacijos atsistojo į vietas kai susirgau baltme, negalėjau virš mėnesio sportuot. Per tą laiką labai išsiilgau bėgimo, pasveikęs jau jokių kompromisų su savim nebevedžiau, bėgdavau išsišiepęs:)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Su mano kaire koja dabar kažkas tokio irgi darosi. Desperatiškai dairausi informacijos ir užsukau čia... Įdomu, kaip jums baigėsi?
    Esu visiška bėgimo mėgėja, bet kai pajutau tą skonį, azartą, tai po pusantro mėnesio 5 km trasoje, pradėjau bėgt antra tokį atstumą. Ir vis norėjosi ilgiau, daugiau. Apšilimo, aišku, nedariau. Ir prisižaidžiau iki to, kad iš pradžių maža požymiukas, jog koją kažkodėl skausnoja, kad ji kažkaip sunkiai velkasi, tapo rimta problema. Skauda vos tik pabandau bėgti. Nebebėgau kurį laiką, dariau pertrauką, tepiau visokiais tepalais, masažavau, mankštinau ir kol einu, daugmaž viskas gerai. Bet imu bėgti, ir šakės. Liūdna, nes šias sportas man labai patinka.

    AtsakytiPanaikinti