Kaune bėgti gera!

Kodėl aš čia dabar apie Kauną, o ne apie Vilnių? Todėl, kad sostinėje sekmadienį patirtus džiaugsmus, bėgant jubiliejiniame, dešimtajame "Danske banko Vilniaus maratone 2013" apdainuos visi, kurie ten buvo, matė, jautė ir tiesiog dalyvavo. Man, deja, šįkart tokio malonumo patirti neteko, bet juk ne paskutinį kartą tas maratonas vyko, tad šansų dar turiu. O naudodamasis proga, sveikinu visus ten bėgusius ir savo tikslų bei svajonių pasiekusius!

LT maratonininkių trijulė - trečia pasaulyje

Šis Ristele.lt įrašas - dar vienas, eilinis tinklaraščio rašinėlis, pratęsiantis ankstesnį įrašą "Merginos, pirmyn!" ir jį kiek papildantis. Tuo tarpu žinia, apie kurią šįkart noriu pakalbėti, jau tapo nauju ir išties ryškiu įrašu Lietuvos maratono istorijoje.

Alfredo Pliadžio (LAF) nuotr.

Jei Salomėja Nėris kadaise sakė, kad lakštingala negali nečiulbėti, tai aš manau, jog Diana Lobačevskė negali nesišypsoti. Įveikus 42 km 195 m distanciją veide kone įrėžta baltutėlė šypsena nuo ausies iki ausies, o akys žiba ir švyti. Jei nežinotum, ką ši sportininkė prieš akimirką veikė trasoje, veikiau pamanytum, kad ji tik ką apturėjo atpalaiduojančių SPA procedūrų seansą su masažais ir burbuliuojančiomis voniomis, bet ne maratoną bėgo.

Merginos, pirmyn!

Žinau, kad šiuo metu niekas neskaito, ką aš čia rašau, nes visi prilipę prie TV ekranų stebi, kaip mūsų šaunuolės lietuvaitės plačiomis Maskvos gatvėmis bėga savo tikslo link Pasaulio lengvosios atletikos čempionato maratono rungtyje. Ir tik nesakykite, kad šeštadienį leidžiate kur nors išvertę bambas ar naršydami po parduotuves. Shoping'ams ir kitiems dalykams rasit laiko ir vėliau.

Gražu matyti baltuojančias kepuraites su užrašu "Lietuva" ir tris lietuviškas pavardes tame ne itin gausiame maratonininkių būryje, tiesa? Po pirmų 18 minučių transliacijos režisieriai rodo, kad greičiausiai iš LT trijulės lekia Živilė Balčiūnaitė - bendroje rikiuotėje 26-ta (5 km įveikti per 17:08 min.). 10 km mūsų Coliukė įveikė toje pačioje 26 pozicijoje per 35:14 min. Šauniai! Diana Lobačevskė ir Remalda Kergytė į tarpinių rezultatų lenteles kol kas nepakliūna. Nuo pat starto kol kas be kompromisų pirmauja Italijos rekordininkė Valeria Straneo. Suprantama, tai tik pati pradžia ir daug kas dar tikrai keisis. Vis dar neturiu žalio supratimo apie tokių varžybų strategiją, todėl prognozuoti ar kažką postringauti šiuo klausimu nė nedrįstu.

Stebiuosi pats savimi, kaip greitai pasikeitė susidomėjimas bėgimu. Anksčiau veikiausiai nebūčiau ištvėręs daugiau kaip penkių minučių, o dabar kelias valandas iki starto karštligiškai naršiau internete ir maigiau televizoriaus distancinį pultelį, kad tik atrasčiau tiesioginę transliaciją. Ačiū BBC One ir BBC Two (internete visi piratiniai "eurosport free stream" paslaugų teikėjai kažkodėl, lyg tyčia, šiandien sutartinai neveikė)! Štai, ką reiškia, kai mėgini bėgti pats ir sykiu imi domėtis bėgimo profesionalų pasiekimais.

Kol kas tiek. Bėgikės artėja 15-ojo kilometro žymos link, tad toliau nebesidalinu savo dėmesiu kompiuteriui ir televizoriui. Verčiau koncentruojuosi į "žydrąjį" TV ekraną ir su didžiausiais linkėjimais sakau: Merginos, pirmyn!!!

Po 20 km Ž.Balčiūnaitė - 18 vietoje (1:11:43). Kylam!

Nugalėjo Kenijos stajerė Edna Ngeringwony Kiplagat, finišą pasiekusi per 2:25:44.

Rokiruotė Lietuvos atstovių gretose. Pirmoji finišą pasiekė Diana Lobačevskė! Tyliai ir galingai!

Mėnesio trukmės tinginio "eksperimentas" baigtas!

Tingėti - negarbinga, tingėti - negražu, 
bet ėmiau ir aptingau kažkaip aš pamažu... 

Rodos, šitas vaikų darželio laikų dvieilis taikliausiai apibūdina lygiai keturias savaites, per kurias nė karto (nė vieno sykelio!) neišbėgau kaulų pramankštint. Pasiteisinimų net nemėginu ieškot. Galėčiau dėl to kaltinti viešnagę gimtajame Kaune, kelis kartus su skirtingomis kompanijomis minėtą savo trisdešimtmetį ir to pasekoje suvartotą milžinišką kiekį šašlykų (su jam būdingais atributais), bet visa tai tėra pretekstai be jokio pagrindo. Juk visą sportinę aprangą buvau pasiėmęs su savimi, o ji taip ir liko liūdnai tūnoti kuprinėje. Galiausiai net ir dešinei kojai tekęs smulkus "kosmetinis remontas" nebuvo pakankama priežastis tiek laiko simuliuoti. Taigi esu priverstas pripažinti, kad tai yra ne kas kita, kaip gėdinga tinginystė! Pamenu, mokyklos laikais tokią patologiją juokais vadindavome "šlangitu" (čia veikiausiai kilo nuo posakio apie apsimetinėjimą laistymo žarna).

O jei "šlangitui" paūmėjus nebėgi, tai ką apie bėgimą gali parašyt? Nieko! Antraip tai būtų kažkas panašaus į bandymus prognozuoti orus, nors sinoptikų darbo nė trupučio neišmanau ir vis stebiuosi kolegos Naglio Šulijos sugebėjimais taip įtaigiai kas vakarą "apgaudinėjant" liaudį. Tad ir šiame mano kukliame tinklaraštyje laikinai įsivyravo štilis, trukęs beveik du mėnesius. Tačiau daugiau tylėti nevalia! Priežastys tam yra net kelios: a) aš ir vėl grįžau prie to malonaus risnojimo; b) šiandien maloniai nustebau komentaruose išvydęs kolegų Padugnini ir Saldidruska užklausimus, suprask, ar aš dar gyvas? O taip, Bičiuliai, apkerpėjusi klaviatūra vėl tarška! Grįžau ir, dievaži, daugiau stengsiuos nebeprapult. Kita vertus, smagu, kai kažkas pasigenda. Jausmas, kad esi stebimas, veikia labai efektyviai ir išties motyvuoja.

Sveikinu su Tinklaraštininkų diena!

Bėganti lape, padugnini, saldžiadruskiai, pingvinakojai, horizonto link bėgantieji ir visi kiti išvardintieji šio puslapio dešinėje, negailintys laiko rašymui ir dalijimuisi savo patirtimis, sveikinu su Tarptautine blogerių (tinklaraštininkų) diena! Pasirodo, birželio 14-oji – mūsų "profesinė" šventė.

Tad pirmiausiai linkiu sėkmingai bėgti, savo užsibrėžtų tikslų siekti, traumų išvengti ir fortūnos šypsnių kiekviename žingsnyje nestokoti, o tuomet bus ir apie ką rašyti. Sėkmingų startų ir rezultatyvių finišų!

Ačiū už visokeriopą įkvėpimą!

Ristele.lt

Draugo laiškas

Tikriausiai nereikia pasakoti, koks mielas jausmas sulaukti laiško iš puikaus bičiulio. Ypač, jei tuos beveik 2000 km jis keliauja ne elektroniniu, o įprastu paštu. Tad šįkart ne tiek apie bėgimą, kiek apie smagią emociją, o ši vis tiek susijusi su bėgimu.

Praėjusią savaitę vienas labai geras draugas pasiteiravo mano adreso Briuselyje. Nujaučiau, kad iš jo galiu tikėtis staigmenų, tad lyg tyčia, paprašiau: "Tu tik nesumanyk siuntinių siųst – neišlaidauk. Greitai parlėksiu ir pasimatysim."

Atsakymas buvo trumpas: "Ne, aš čia tik šiaip, laiškiuką... Tavo nubėgtų 20 km proga."

2 mėnesiai džiaugsmo, kuriuo su kaimyne nepasidalinsi

Regis, net ir moksliškai jau seniai įrodyta, kad bėgant žmogaus organizme gaminasi laimės ar džiaugsmo hormonas (ar kažkas labai panašaus). Kai pagalvoji, būtų dar smagiau, jei savo bėgimu galėtum prigamint šito gero daikto ir kitiems, ar ne? Galbūt tai taptų papildoma motyvacija bėgioti ne kas trečią ir netgi ne kas antrą dieną, o ištrūkti iš namų kasdien arba stimulas treniruotėse stengtis dar labiau, viską atlikti 110% maksimumo, kad tik visi aplink jaustųsi laimingi. Suprantama, apetitas auga bevalgant...